puspatė

pùspatė sf. (1) Užv, Trk, Šts; Kel1862,90 netikra žmona, meilužė: Jis, kol nežanotas, turėjo pùspatę J. Laksto pakiemiais, pùspatės ieškodamas Pvn. Kas tau dės anus žanotus: ta ano pùspatė Rdn.